2 Chronicles 28
1 Tada visa Judos tauta paėmė Uziją, kuris buvo šešiolikos metų, ir jį padarė karaliumi jo tėvo Amacijo vietoje.
2 Jis pastatė Elotą ir jį sugrąžino Judai po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų.
3 Uzijas buvo šešiolikos metų, kai pradėjo karaliauti, ir penkiasdešimt dvejus metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motinos vardas buvo Jecholija iš Jeruzalės.
4 Ir jis darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką darė jo tėvas Amacijas.
5 Jis ieškojo Dievo per dienas Zacharijo, kuris suprasdavo Dievo regėjimus; ir tol, kol jis ieškojo VIEŠPATIES, Dievas jam davė pasisekimą.
6 Ir išėjęs jis kariavo prieš filistinus ir sugriovė Gato sieną, Jabnės sieną ir Ašdodo sieną, ir pastatė miestus aplink Ašdodą ir tarp filistinų.
7 Ir Dievas jam padėjo prieš filistinus ir prieš arabus, gyvenančius Gūr-Baale, ir prieš meunus.
8 Ir amoniečiai davė Uzijui dovanas; ir jo vardas išgarsėjo iki Egipto įėjimo; nes jis nepaprastai sustiprėjo.
9 Be to, Uzijas pastatė Jeruzalėje bokštus prie Kampo vartų, prie Slėnio vartų ir prie sienos pasisukimo ir juos sutvirtino.
10 Jis taip pat pastatė bokštus dykumoje ir iškasė daug šulinių; nes jis turėjo daug galvijų tiek žemumose, tiek lygumose; taip pat žemdirbių ir vynuogininkų kalnuose ir Karmelyje; nes jis mėgo žemdirbystę.
11 Be to, Uzijas turėjo kariuomenę kovotojų, išeinančių į karą būriais, pagal jų skaičių, suskaičiuotą ranka raštininko Jejelio ir valdovo Maasėjo, vadovaujant rankai Hananijo, vieno iš karaliaus vadų.
12 Visas narsių galiūnų tėvų vyriausiųjų skaičius buvo du tūkstančiai šeši šimtai.
13 Ir jų rankos valdžioje buvo kariuomenė trijų šimtų septynių tūkstančių penkių šimtų, kariaujančių galinga jėga, kad padėtų karaliui prieš priešą.
14 Ir Uzijas paruošė jiems visoje kariuomenėje skydų, iečių, šalmų, šarvų, lankų ir svaidyklių akmenims svaidyti.
15 Ir jis padarė Jeruzalėje sumanių žmonių išrastų mašinų, kad jos būtų ant bokštų ir ant tvirtovių strėlėms ir dideliems akmenims šaudyti. Ir jo vardas plačiai išgarsėjo; nes jam buvo nuostabiai pagelbėta, kol jis sustiprėjo.
16 Bet kai jis buvo stiprus, jo širdis pasididžiavo jo sunaikinimui; nes jis nusižengė prieš VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir įėjo į VIEŠPATIES šventyklą deginti smilkalų ant smilkalų aukuro.
17 O paskui jį įėjo kunigas Azarijas ir su juo aštuoniasdešimt VIEŠPATIES kunigų narsuolių;
18 ir jie pasipriešino karaliui Uzijui, ir jam tarė: „Ne tau, Uzijau, priklauso deginti smilkalus VIEŠPAČIUI, bet kunigams Aarono sūnums, kurie yra įšventinti smilkyti; išeik iš šventovės; nes tu nusižengei; ir tai nebus tavo garbei iš VIEŠPATIES Dievo“.
19 Tada Uzijas užsirūstino, o savo rankoje turėjo smilkytuvą, kad smilkytų; ir jam esant užsirūstinusiam ant kunigų, raupsai iškilo jo kaktoje kunigų akivaizdoje VIEŠPATIES namuose, prie smilkalų aukuro.
20 Ir vyriausiasis kunigas Azarijas ir visi kunigai į jį pažvelgė, ir štai jis buvo raupsuotas savo kaktoje, ir jie išstūmė jį iš ten; taip, ir jis pats skubėjo išeiti, nes VIEŠPATS jį buvo ištikęs.
21 Ir karalius Uzijas buvo raupsuotas iki savo mirties dienos ir gyveno raupsuotas atskiruose namuose; nes jis buvo iškirstas iš VIEŠPATIES namų; o jo sūnus Jotamas valdė karaliaus namus, teisdamas šalies tautą.
22 Na, o kitus Uzijo darbus, pirmus ir paskutinius, užrašė Amoco sūnus, pranašas Izaijas.
23 Taigi Uzijas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo prie jo tėvų laidojimo lauke, kuris priklausė karaliams; nes jie sakė: „Jis raupsuotas“; o jo sūnus Jotamas karaliavo jo vietoje.